Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa

 

Programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų amžiaus.

Programos priemonės taikomos vieną kartą per trejus metus 
Programa vykdoma nuo 2004 metų.
Nuo gimdos kaklelio vėžio kenčia viso pasaulio moterys. Tai antra pagal paplitimą vėžio forma, diagnozuojama jaunesnėms nei 45 metų moterims. Gimdos kaklelio vėžys yra viena iš trijų labiausiai pasaulyje paplitusių moterų mirties nuo vėžio priežasčių. Daugiau aukų pasiglemžia tik krūties ir plaučių vėžys. Gimdos kaklelio vėžio simptomai retai pastebimi, todėl ši liga vadinama „tyliąja“. Daugeliu atvejų nekontroliuojami ikivėžiniai pakitimai ir gimdos kaklelio vėžys vystosi ne vienus metus. PAP testas arba PAP tepinėlis – tai būdas patikrinti, ar nėra gimdos kaklelio vėžio. Gera žinia, kad reguliariai tikrinantis yra daug galimybių anksti diagnozuoti ligą ir imtis sėkmingų gydymo priemonių. Atliekant PAP tyrimą, paimamas gimdos kaklelio tepinėlis. Gydytojas, ginekologas ar kitas medicinos darbuotojas specialiu šepetėliu arba mentele švelniai nuima kelias ląsteles nuo gimdos kaklelio paviršiaus. Tuomet mikroskopu tiriama, ar ląstelėse nėra ankstyvųjų pakitimų. Jei pakitimų aptinkama, jums bus nedelsiant pasiūlyta atlikti tolesnius tyrimus, rekomenduotas galimas gydymas. 

Moteris turi žinoti, kad 48 valandas iki tyrimo negalima lytiškai santykiauti, plauti makšties ir naudoti tamponų. Per menstruacijas tyrimas neatliekamas. Geriausia jį atlikti 10–20 ciklo dieną. Tuomet tyrimo rezultatai bus tiksliausi

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa

 

Programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus.

Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus.

Programa vykdoma nuo 2005 metų.
Mamografija - tai rentgenologinis krūtų tyrimas, kuriuo pagalba aptinkami smulkūs krūtų pakitimai. Daugiau kaip 70 procentų visų krūties vėžio atvejų aptinkama tarp vyresnių nei 40 metų moterų. Krūtų rentgenologinio tyrimo metu galima pastebėti neapčiuopiamus pakitimus, kuriuos būtų įmanoma apčiuopti tik praėjus 1.5-2 metams. Tyrimai parodė, kad atliekant mamografinius tyrimus net 35 procentais sumažėja moterų mirtingumas nuo krūties vėžio. Jaunesnėms nei 40 metų moterims mamografinis tyrimas atliekamas rečiau, nes krūties vėžys šio amžiaus moterims nėra dažna liga, be to, jų krūtų audinys yra tankus ir pakitimai darnat rentgenografinį tyrimą sunkiau pastebimi. Tačiau, esant krūties vėžio atvejų giminėje ( sirgo mama, sesuo…), moteris turėtų pradėti mamografinius tyrimus būdama jaunesnė, nei buvo jos giminaitė, kai jai nustatė krūties vėžio diagnozę.Taip pat siūlome atlikti krūtų rentgenogramas prieš pradedant pakaitinę hormonų terapiją.
Kadangi daugelio moterų krūtys prieš menstruacijas sustandėja, tinkamiausias laikas tirti krūtis tuoj pasibaigus menstruacijoms (pirmą savaitę). Apsilankymo pas gydytoją metu reikėtų turėti ankstesnes mamogramas (jei tokios buvo atliktos), kad būtų galima jas palyginti su naujomis.

Programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-729

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

 

Programa skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų amžiaus.

Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus.

Storosios žarnos vėžys yra išsivysčiusiose šalyse dažniausiai pasitaikantis vėžinis susirgimas ir antroji pagal dažnumą Europoje mirties priežastis tarp vyrų ir moterų. Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje.
Kiekvienais metais nustatoma apie 1500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio visiškai išgydyti nebeįmanoma. Tad Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – pagerinti ankstyvųjų šio vėžio stadijų išaiškinamumą ir sumažinti mirtingumą dėl šios ligos.
Kaip pasiruošti tyrimui:
1. Septynias dienas prieš tyrimą nevartoti aspirino ir kitų nesteroidinių antiuždegiminių vaistų, tokių kaip ibuprofenas (Motrin®, Advil®) ir naproksenas (Aleve®, Naprosyn®).
2. 48 val. prieš tyrimą ir tyrimo metu vengti:

  • vitamino C daugiau kaip 250 mg per dieną (iš visų šaltinių, tarp jų maisto, vitaminų, papildų),
  • raudonos mėsos (jautienos, ėrienos), tarp jos apdorotos mėsos ir kepenų,
  • žalių vaisių ir daržovių (ypač melionų, ropių ir ridikų).

Pacientai turi tiksliai vadovautis mėginio surinkimo instrukcijomis. Ypač svarbu, kad mėginiai nebūtų imami menstruacijų metu ar kraujuojant iš hemorojinių mazgų. Naudojimasis išmatų mėginio rinktuvais yra rekomenduojamas tam, kad būtų išvengta šlapimo, kraujo ir tualeto vandens priemaišų.

Mėginio paėmimas ir paruošimas

  • Tubelę prieš naudojimą laikykite kambario temperatūroje.
  • Išmatų mėginį imkite naudodamiesi išmatų mėginio rinktuvu.
  • Laikydami mėginio rinktuvą vertikaliai, atidarykite užsukamą dangtelį. Išimkite spiralinę lazdelę.
  • Įbeskite spiralinę lazdelę į tris skirtingas išmatų mėginio vietas.
  • Įdėkite spiralinę lazdelę kartu su išmatų mėginiu į mėginio rinktuvą ir uždarykite.
  • Pažymėkite sandariai uždarytą mėginio rinktuvą.
  • Laikykite mėginio rinktuvą per naktį vėsioje ir tamsioje vietoje.

Programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-508.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa

 

Programa skirta moterims nuo 50 iki 65 metų, vyrams nuo 40 iki 55 metų.
Programos priemonės taikomos vieną kartą per metus.

Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos), rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Užsienio ir mūsų šalies patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų bei pailginti žmonių gyvenimą. Tam reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti ją skatinančius rizikos
veiksnius ir atkakliai su jais kovoti. Pokyčių pirmiausia turime norėti patys ir ryžtis keisti savo gyvenseną.

Programa vykdoma nuo 2006 metų.
Programos priemonės:
• informavimo apie didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, šios tikimybės įvertinimo, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymo ar siuntimo išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę paslauga; 
• išsamaus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo paslauga;
• sergančiųjų cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės išsamaus įvertinimo paslauga. 
Ši paslauga apima:
• informacinio pranešimo įteikimą pasirašytinai;
• pokalbius su pacientais apie širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemones bei patarimus, kaip stiprinti ir išsaugoti sveikatą;
• gliukozės koncentracijos kapiliariniame kraujyje nustatymą;
• bendrojo cholesterolio koncentracijos kraujo plazmoje nustatymą;
• didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos kraujo plazmoje nustatymą;
• mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos kraujo plazmoje nustatymą;
• trigliceridų koncentracijos kraujo plazmoje nustatymą;
• elektrokardiogramą (12 derivacijų);
• bendrosios paciento širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimą pagal Europos kardiologų draugijos patvirtintą širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės skaičiavimo sistemą SCORE;
• intensyvaus gyvensenos keitimo schemos ir pirminės prevencijos priemonių plano sudarymą pacientams, kurių bendroji širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė pagal SCORE sistemą siekia nuo 5 iki 10 procentų;
• siuntimą išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, jei pacientui yra nustatyta viena iš programoje numatytų sąlygų: diagnozuotas metabolinis sindromas arba pacientas serga cukriniu diabetu.

 

Nuo 2015 m., bendradarbiaudami su Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuru, dalyvaujame širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programoje. Programos tikslas - integruojant pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vykdomą sveikatinimo veiklą, efektyviau stiprinti rizikos grupės asmenų sveikatą, supažindinti juos su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais, sveikos gyvensenos principais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą. Plačiau apie programą skaityti čia: http://www.sveikatosbiuras.lt/files/Main/files/KL%20aprasas%20su%20kontaktais.pdf

Programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913.

LR sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. V-979 „Dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/7f78b12047e011e483c6e89f9dba57fd

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

 

Programa skirta vyrų nuo 50 iki 75 metų amžiaus ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu.

Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus.

Priešinės liaukos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Specialistų teigimu, profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientas ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Lietuvoje vėžio prevencija vyrai yra susirūpinę ne mažiau nei moterys, todėl aktyviai yra įgyvendinama vėliausiai pradėta priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencijos programa.

Programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 14. įsakymu Nr. V-973

Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa

 

Programa skirta vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai.

Švedijos mokslininkai nustatė, kad vaikams laiku padengus dantis silantais, net ir praėjus 8 metams, dantų ėduonies atsiradimo galimybė sumažėja 80-90 proc. Lietuvoje dantų ėduonis labai paplitęs: net 94 proc. šešiamečių vaikų dantų - jau pažeisti ėduonies. Dar blogesni vyresnių vaikų dantys. Ėduonis yra pažeidęs nuo 69 iki 98 proc. dvylikamečių ir nuo 84 iki 100 proc. penkiolikamečių dantų. Nuolatinių krūminių dantų dengimą silantais teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos , sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl odontologijos pagalbos paslaugų teikimo arba dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
Dantų dengimą silantais atlieka gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai.
Padengtų silantais dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu.
Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

Programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 16d. įsakymu Nr. V-713.