Streso valdymas

Kas yra stresas?

Kiek iš mūsų galėtų pasakyti, kad niekada nesijaudina ir nesuka galvos dėl to, kas dar tik bus, ypač tada, kai apie būsimus įvykius žino mažai. Nesvarbu, kaip klostosi mūsų gyvenimas ir ką veikiame, kaip planuojame savo darbą, mokslus ir laisvalaikį, kartais visi jaučiame nerimą, tampame irzlūs ar pikti, sunkiai priimame sprendimus, netgi kenčiame įvairius kūno skausmus. Kartais visi tampame streso aukomis… Kartais net nesusimąstome, kiek daug laiko galime praleisti galvodami apie buvusius nemalonius įvykius arba vis iš naujo modeliuodami ateityje laukiančias situacijas ir nerasdami ramybės. Stresas vagia mūsų laiką, gerą nuotaiką, energiją, trukdo siekti tikslų.

Stresas – ypatinga mūsų organizmo savybė sutelkti gynybinius mechanizmus, siekiant įveikti kilusią grėsmę. Ši sąvoka paprastai asocijuojasi ne su pačia maloniausia patirtimi ir išgyvenimais, tačiau iš tiesų šis reiškinys turi ne tik neigiamą reikšmę. Ar kada pagalvojote, kad džiaugdamiesi taip pat patiriate stresą, tik teigiamo pobūdžio? Pavyzdžiui, vedybos, turto įsigijimas, netikėta sėkmė suteikia teigiamą savijautą, pakylėjimo jausmą. Taigi stresą galima skirstyti į pozityvų, kuris teigiamai veikia žmogaus gyvenimą ir jam padeda adaptuotis, bei negatyvų, ypatingai ilgalaikį ar dažnai besikartojantį, kuris gali išsekinti žmogaus organizmą ir tapti psichologinių ir fiziologinių sutrikimų priežastimi. Iš tikrųjų bet koks mūsų gyvenimo įvykis yra stresorius, skiriasi tik reakcija į jį. Įvykiai gali nesukelti streso tol, kol pats žmogus neįvardija jų kaip stresorių, nes skirtingi žmonės skirtingai vertina ir skirtingai reaguoja į tuos pačius įvykius.

Bloga žinia ta, kad su stresu susidursite kiekvieną dieną visą likusį gyvenimą, nes jis yra neišvengiamas kiekvieno mūsų gyvenimo palydovas. Gera žinia ta, kad galite mokytis įvairių metodų bei technikų, kurie gali jums padėti didinti atsparumą stresui, o su juo susidūrus ramiau reaguoti bei labiau pasitikėti savo jėgomis.

Streso poveikis

Kovojant su stresu ar nerimu labai svarbu mokėti juos atpažinti, pasirinkti ir pritaikyti tinkamą streso įveikos būdą. Kaip atpažinti patiriamą stresą? Stresas paveikia keturias sritis: kūną, psichiką, emocijas ir elgesį.

  1. Emocijos (jausmai): nerimas, baimė, pyktis, nusivylimas ir kt.
  2. Fiziniai (kūno) pojūčiai: sunku kvėpuoti, galvos, pilvo skausmai, galvos svaigimas ir kt.
  3. Psichika (mintys): minčių „tuštuma“, mintys veja viena kitą, neryžtingumas, negatyvumas ir kt.
  4. Elgesys: daugiau arba mažiau valgoma nei įprastai, daugiau išgeriama alkoholio (rūkoma), miegama per daug arba per mažai, kankina nemiga, nenustygstama vietoje ir kt.

Taigi stresas yra eilė minčių, emocinių reakcijų ir kūno pojūčių tuo pačiu metu visuma.

Streso įveikos būdai

Yra daugybė patarimų, kaip atsipalaiduoti po įtemptos veiklos ir kuriam laikui pamiršti nemalonius įvykius, tačiau kiek iš mūsų tikrai galėtų sąžiningai pasakyti, kad pastoviai ir reguliariai taiko vieną ar kitą streso įveikos būdą. Svarbu suprasti, kad nė vienas iš aprašytų metodų neveikia pats savaime – to pasieksite tik sistemingai dirbdami su savimi.

Yra tinkamų ir netinkamų streso įveikos būdų: tinkami streso įveikos būdai padeda sumažinti streso lygį ir sušvelninti simptomus, o netinkami juos tik užmaskuoja – tai gali sukelti naujas stresines situacijas ir padidinti žalos sveikatai tikimybę.

Tinkami streso (nerimo) įveikos būdai:

  • Pailsėkite, išsimiegokite, skirkite laiko sau.
  • Įvardinkite ir pasverkite savo nerimastingas mintis („Ko aš bijau, kad neatsitiktų?“, „Kiek tikėtina, kad tai nutiks?“).
  • Užsiimkite mėgstamiausia veikla, klausykitės muzikos, pažiūrėkite gerą filmą.  
  • Treniruokite savo dėmesį: atlikite kvėpavimo pratimus, medituokite.
  • Judėkite.
  • Valgykite sveiką maistą bei gerkite vandens. 
  • Pasikalbėkite su artimaisiais (draugais), leiskite laiką su kitais žmonėmis, paprašykite pagalbos. 
  • Skirkite laiko savo augintiniui. 
  • Pasimėgaukite vonia ar dušu. 
  • Išmokite planuoti ir organizuoti savo laiką. 
  • Būkite gamtoje.
  • Priimkite nerimą kaip gyvenimo dalį (nustokite nerimauti dėl to, kad nerimaujate).

Netinkami streso (nerimo) įveikos būdai:

  • Alkoholio, narkotikų vartojimas, rūkymas.
  • Piktnaudžiavimas nesveiku maistu bei kofeinu.
  • Smurtas.
  • Emocijų slopinimas.
  • Problemų perkėlimas kitiems.
  • Nesugebėjimas pasakyti „Ne“.

Pabaigai svarbu paminėti, jog nėra universalaus ar geriausio būdo, kaip tvarkytis su stresu ar nerimu, ir kas tinka vienam žmogui, nebūtinai tiks kitam. Tad kviečiu kiekvieną jūsų išbandyti įvairius metodus ir susikurti individualų savo streso įveikos „meniu“, kad ne stresas valdytų jus ir kreiptų jūsų gyvenimą, o jūs kontroliuotumėte jį.

Parengė: psichologė Aistė Jonkaitytė

Kitos naujienos