INFORMACIJA IR PRATIMAI PACIENTUI, SERGANČIAM COVID-19

Informacija parengta remiantis – SAM, PSO ir Rehabiliteringskliniken Hallands Sjukhus rekomendacijomis

BENDROS IZOLIAVIMOSI REKOMENDACIJOS

Susirgus „covid-19“, reikia bandyti dažnai keisti kūno padėtį ir per ilgai negulėti toje pačioje padėtyje. Taip siekiama padidinti kraujotaką ir pagerinti kvėpavimą. Bus puiku, jei bandysite keltis ir sėdėti / judėti kambaryje, tačiau nepamirškite saiko, kad visiškai nepritrūktumėte energijos. Įvairus aktyvumas turi būti derinamas su poilsiu. Gilus kvėpavimas gali padėti nuraminti kvėpavimo dažnį ir padidinti deguonies kiekį.

  • Nepalikite izoliavimosi vietos be sveikatos priežiūros specialisto leidimo.
  • Palaikykite reguliarų ryšį su sveikatos priežiūros specialistu, kuris šiuo metu rūpinasi Jumis.
  • Visą izoliavimo laiką nepriimkite svečių / lankytojų.
  • Maistu ir kitomis būtinomis priemonėmis pasirūpinkite nuotoliniu būdu – paprašykite draugų arba giminaičių ar kreipkitės į būtinų priemonių ar maisto produktų pristatymo paslaugas teikiančias įmones, nesant tokios galimybės, šias paslaugas turėtų suteikti savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas teikiančios įstaigos.

Izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje sąlygos

Būtinosios izoliavimo namuose ar kitose gyvenamosiose patalpose sąlygos:

  • Izoliavimo metu kartu negali gyventi kiti asmenys (šeimos nariai ir pan.). Sveiki šeimos nariai ar kartu gyvenantys asmenys turėtų apsistoti kitame bute / name ar gerai izoliuotame kitame individualaus namo aukšte.
  • Izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje izoliuotas asmuo, turi turėti atskirą sanitarinį mazgą.
  • Apribokite judėjimą namuose ir sumažinkite dalijimąsi bendra erdve. Įsitikinkite, kad bendros erdvės (pvz., virtuvė, vonios kambarys) yra gerai vėdinamos (pvz., reguliariai atidarykite langus ir išvėdinkite patalpas).

Būtina užtikrinti šiuos aplinkos ir asmens higienos reikalavimus:

  • Buitines atliekas meskite į atskirą (žymėtą) šiukšliadėžę.
  • Drabužius skalbkite su įprastinėmis skalbimo priemonėmis 60–90 °C temperatūroje.
  • Indus plaukite karštu vandeniu ir įprastiniais plovikliais arba naudokitės indaplove.
  • Dažnai liečiamus paviršius dezinfekuokite alkoholiniu dezinfektantu, kurio koncentracija yra ne mažesnė kaip 70 proc., arba buitiniu balikliu, kuriame chloro koncentracija yra 0,5 proc.
  • Dažnai plaukite rankas su muilu ir vandeniu. Nesant galimybės nusiplauti rankų, gali būti naudojamos alkoholinės rankų dezinfekavimo priemonės (rankų alkoholiniai antiseptikai). Rankas būtina plauti prieš ir po maisto ruošos, prieš valgant, pasinaudojus tualetu ir kai rankos yra akivaizdžiai nešvarios.
  • Nusiplovę rankas su muilu ir vandeniu, jas nusausinkite vienkartiniais popieriniais rankšluosčiais.
  • Siekiant sulaikyti kvėpavimo takų išskyras, rekomenduojama apsirūpinti medicininėmis kaukėmis. Jas reikėtų dėvėti kiek įmanoma dažniau, ypač jei tenka bendrauti su kitais asmenimis (pasiimant maistą, atvykus sveikatos priežiūros specialistui ar pan.). Jei negalite toleruoti medicininės kaukės, turite laikytis kosėjimo-čiaudėjimo etiketo – užsidengti savo burną ir nosį servetėle, kai kosėjate ar čiaudite, ir išmesti panaudotą servetėlę į šiukšliadėžę. Jei servetėlės neturite, tai kosėdami ar čiaudėdami uždenkite burną alkūne, o ne delnu.
  • Ne mažiau kaip 2–3 kartus per dieną vėdinkite patalpas (10 min. plačiai atverkite langus arba keletą minučių patalpose padarykite skersvėjį. Taip vėdinant patalpas jose neturi būti žmonių).
  • Naudokite atskirą patalynę, valgymo įrankius ir kt. Juos plaukite muilu ir vandeniu.
  • Kasdien valykite ir dezinfekuokite dažnai naudojamus paviršius kambaryje, pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus. Pirmiausia valymui turi būti naudojamas įprastas muilas ar ploviklis. Po valymo atliekama dezinfekcija, pvz., naudojant buitinį baliklį, kuriame chloro koncentracija yra 0,5 proc.,(skiedžiama 1:50 santykiu) arba alkoholio pagrindu pagamintą dezinfekcinį skystį.
  • Valykite ir dezinfekuokite vonios kambario ir tualeto paviršius mažiausiai kartą per dieną.
  • Pasibaigus izoliavimui, svarbu pirmiau nurodytais būdais pasirūpinti izoliavimo namų ar kitos gyvenamosios vietos dezinfekcija, prieš juose apsigyvenant kitiems asmenims. Izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje reikia vengti kilimų, minkštų baldų ir kitų daiktų minkštu porėtu paviršiumi, kuriuos sunku dezinfekuoti.

Kokius rodiklius reikia stebėti

1 kūno temperatūrą (matuotą 2 kartus per dieną);

  1. kvėpavimo dažnį, pasunkėjusį kvėpavimą ar dusulį;
  2. širdies susitraukimų dažnį/pulsą (matuotą 2 kartus per dieną);
  3. arterinį kraujo spaudimą (matuotą 2 kartus per dieną);
  4. Esant galimybei, SpO2

KOKIUS VAISTUS VARTOTI

1) Kai kūno temperatūra > 38 ° C, karščiavimas malšinamas fiziniais aušinimo metodais arba:

– 500 mg paracetamolio (ne daugiau kaip 2 g per parą) arba

– Ibuprofenas 200–400 mg (ne daugiau kaip 1200 mg/p)

2) Nenutraukti jau vartojamų vaistų lėtinėms ligoms gydyti

3) Vartoti Vit D 2000-4000VV/D, vit C 1000mg/d

KADA KREIPTIS Į ŠEIMOS GYDYTOJĄ AR 112

  1. karščiavimas >38C daugiau 5 dienas, nepasiduodantis karščiavimą mažinantiems vaistams;
  2. dažnėjant kvėpavimo dažniui daugiau kaip 24k/min, informuokite savo slaugytoją arba gydytoją, o jei kvėpavimo dažnis yra >30k/min, kvieskite GMP. * Dažnai dusulys būna psichologinės kilmės. Svarbu įvertinti, ar esant ramybės būsenos išlieka padažnėjęs kvėpavimas (daugiau nei 20 k/min) ar oro trūkumo pojūtis.
  3. krentant SpO2 žemiau 94 proc.
  4. pakilus AKS >150/90mmHg arba nukritus žemiau 90/60mmHg
  5. padažnėjus pulsui daugiau kaip 100k/min
  6. atsiradus naujų simptomų, kurie pablogina savijautą arba blogėjant bendrai savijautai

Susirgus „covid-19“, reikia bandyti dažnai keisti kūno padėtį ir per ilgai negulėti toje pačioje padėtyje. Taip siekiama padidinti kraujotaką ir pagerinti kvėpavimą. Gilus kvėpavimas gali padėti nuraminti kvėpavimo dažnį ir padidinti deguonies kiekį.

SVARBU JUDĖTI

Sergant tokiomis ligomis kaip covid-19, kyla neveiklumo pavojaus grėsmė. Todėl svarbu bandyti judėti, kiek tik turite jėgų.

Toliau taip pat yra judėjimo lavinimo gulint ir sėdint programos. Pasirinkite jums ir jūsų galimybėms tinkamą programą. Nepamirškite, kad judėtumėte su saiku, nelaukite, kol visiškai pritrūksite energijos, todėl keiskite aktyvumą su poilsiu.

Šiuos pratimus galite atlikti vieną ar kelis kartus per dieną, jei turite jėgų.

Jei burnoje  turite gleivių: pakaitomis kvėpuokite  ir atsikosėkite, kol kvėpavimo takuose pasijus švaru. Nepamirškite kosėti į popierinį rankšluostį ar rankovės klostę.

UŽDARAS LŪPŲ KVĖPAVIMAS

Ramiai įkvėpkite per nosį (jei reikia, ir burną), o tada „išpūskite“ orą pro pusiau uždaras lūpas. Pabandykite pratęsti iškvėpimo laiką.

Pakartokite keletą įkvėpimų iš eilės, galima atlikti kelis ciklus, tarp jų trumpai pailsint. Geriausia atlikti kiekvieną valandą dienos metu, ar dažniau, jei jaučiatės gerai.• Ši kvėpavimo technika taip pat gali sumažinti dirginantį kosulį

Galite bandyti kvėpuoti per šiaudelį, bandant iškvėpti per uždaras lūpas.

Darykite kvėpavimo pratimus:

  1. Giliai įkvepiant rankos į šalis, iškvepiant – apglėbti save rankomis , lyg suspaudžiant glėbyje, taip padidinant iškvėpimo tūrį.
  2. Įkvepiant atsilošti , rankos į šalis , iškvepiant – lenktis į priekį , rankos link grindų , iškvėpti kuo lėčiau , ilgiau.
  3. Įkvėpti paprastai, iškvepiant delnus prispausti ties diafragma, duodant papildomą postūmį iškvėpimui.

4 . Atsigulti ant kilimėlio, po pilvu pakišant susuktą antklodę, kad galva būtų žemyn ( turi nespausti pilvo ar krūtinės, vyresniems žiūrėt , kad nesvaigtų galva ) ir lėtai, ramiai pakvėpuot. Turi būt komfortiška, jei netinka – nedaryt.

  1. Per šiaudelį į vandens stiklinę pūsti burbulus, įkvėpt ir pasistengt , kad būtų kuo ilgesnis iškvėpimas, o ne stipresnis. Pratimus pradėt daryt nebūtinai šia tvarka ir tikrai nebūtinai visus iš karto. Kiekvieną pratimą pakartot po 3 kartus , palengva didint iki 5 kartų. Tarp pratimų daryt poilsio pertraukėles. Žiūrėti pagal paciento amžių ir galimybes.Jei įmanoma, daryti patalpoje su atvertu langu.

Bus puiku, jei bandysite keltis ir sėdėti / judėti kambaryje, tačiau nepamirškite saiko, kad visiškai nepritrūktumėte energijos. Įvairus aktyvumas turi būti derinamas su poilsiu.

Venkite ilgai gulėti ant nugaros! Dažnai keičiant kūno padėtį, pagerėja oro ir deguonies patekimas į visas plaučių dalis.

Mes rekomenduojame bandyti keisti kūno padėtį gulėjimo lovoje metu maždaug 30min-2 valandų intervalais. Be to, stenkitės kuo dažniau atsisėsti

1: Atsigulkite ant pilvo ir likite nuo 30 minučių iki 2 valandų. Suaugusiems siūlome miegoti ant pilvo!

2: Atsigulkite pakaitomis ant dešinio ir kairio šonų nuo 30min iki  2 valandų kiekvienoje pusėje.

3: Sėdėkite lovoje ar kėdėje tiek, kiek galite.

4: Darykite kvėpavimo pratimus

JUDRUMO MOKYMAI

Pradinė padėtis stovint, rankos nuleistos žemyn, nugara tiesi. Keliame pečius aukštyn – žemyn.
Pradinė padėtis stovint, po vieną ranką keliame aukštyn. Žvilgsnis nukreiptas rankos kryptimi.
Pradinė padėtis stovint, nugara tiesi, rankose laikome svarelius ir ramiu judesiu lenkiame per alkūnės sąnarį.
Pradinė padėtis sėdint ant kėdės, nugara tiesi, viena ranka nuleista, kita atitraukta ir sulenkta per alkūnės sąnarį į viršų. Rankose svarelis. Lėtai keliame svarelį aukštyn ir grįžtame į pradinę padėtį. Keičiame puses.

GALŪNIŲ TRENIRUOTĖS

Pradinė padėtis gulint ant nugaros. Kojos tiesios, rankos prie šonų. Lenkiame pėdą per čiurnos sąnarį aukšyn – žemyn.
Pradinė padėtis gulint ant nugaros. Kojos tiesios, rankos prie šonų. Po vienu keliu pasidedame volelį (tai gali būti susuktas rankšluostis), lėtai spaudžiame tiesią koją žemyn, nepadėdami kulno ant žemės.
Pradinė padėtis gulint ant nugaros. Kojos tiesios, rankos sunertos virš galvos. Lėtai leidžiame rankas iki pilvo ir vėl keliame aukštyn.

TRENIRUOTĖ SĖDINT

Pradinė padėtis sėdint, nugara tiesi, keliai sulenkti 90 laipsnių kampu. Keliame pėdos pirštus aukšyn – 5 sekundes palaikome, tuomet kulnus keliame aukšyn, pirštai pasideda ant žemės. Taip pat užlaikome kelias sekundes. Pratimą kartojame.
Pradinė padėtis sėdint, nugara tiesi, keliai sulenkti 90 laipsnių kampu. Vieną koją sulenktą keliame aukštyn, 5 sekundes palaikome ir keičiame koją. Svarbu, kad liemuo viso pratimo metu būtų tiesus, nelinktų į priekį. Pratimą kartojame.
Pradinė padėtis sėdint, nugara tiesi, keliai sulenkti 90 laipsnių kampu. Vieną koją tiesią keliame į viršų tiek, kad nesijaustų skausmo ar nemalonaus tempimo. Koją pastatome atgal ir keliame kitą. Pratimą kartojame.
Pradinė padėtis sėdint, nugara tiesi, keliai sulenkti 90 laipsnių kampu. Tiesiame abi rankas priešais save, tuomet sulenkiame per alkūnės sąnarį ir uždedame delnus ant pečių. Pratimą kartojame.
Pradinė padėtis sėdint, nugara tiesi, keliai sulenkti 90 laipsnių kampu. Atitraukiame abi rankas į šonus ir lėtu judesiu save apkabiname. Pratimą kartojame.

Svarbu namuose tęsti ar kuo greičiau pradėti įprastą kasdienę veiklą, pavyzdžiui, apsirengimą, maisto gaminimą, dušą. Kai jau jaučiatės gerai, rekomenduojame trumpus kasdienius pasivaikščiojimus, kurių ilgis ir tempas palaipsniui didinami atsižvelgiant į galimybes. Jei negalite vaikščioti, pasirinkite kitą tinkamą veiklą, kurioje šiek tiek padidinsite širdies ritmą. Kasdieninė fizinė veikla turi daug gerų padarinių sveikatai.

Mažai ar daug – visas judėjimas yra geras.

Jei jums reikia pagalbos didinant fizinio aktyvumo lygį arba jums reikia papildomos pagalbos namuose, kreipkitės į savo sveikatos centro ineziterapeutą / kineziterapeutą ir (arba) ergoterapeutą.

Mūsų kineziterapeuto patarimai:

Apšilimo pratimai, lengva mankšta

  1. Pradinė padėtis stovint, lengvai pramankštiname kaklą – lėtu judesiu sukame kaklą į kairę, į dešinę. Tuomet žemyn ir grįžtame į pradinę padėtį.
  2. Pradinė padėtis stovint, delnus uždedame ant pečių ir lengvu, laisvu, lėtu judesiu sukame pirmyn ir atgal. Jei sunku paliesti pečius, ar uždėjus alkūnės nepakyla 90 laipsniu kampu, galima atlikti pratimą ištiestomis rankomis į šonus.
  3. Pradinė padėtis stovint, rankos ištiestos priešais, tuomet vieną ranką vedame žemyn, kitą – aukštyn. Galutiniame taške truputį padidiname judesį ir rankos keičia pozicijas.
  4. Pradinė padėtis stovint – lėtu judesiu lenkiamės į šoną, tiesiame priešingą ranką aukštyn. Judesys ramus, tempimas malonus.
  5. Pradinė padėtis stovint, keliame kojas po vieną į viršų, „žygiuojame“ vietoje.
  6. Pradinė padėtis stovint, tiesias kojas, po vieną, vedame už nugaros, pėdos pirštai žiūri tiesiai.
  7. Pradinė padėtis stovint, lengvi pritūpimai – akcentas yra sulenkimas per kelį.
  8. Pradinė padėtis stovint, sukame pėdas, po vieną, per čiurnos sąnarį.
  9. Pradinė padėtis stovint, lengvu judesiu perduodame svorį nuo pėdos pirštų link kulnų ir atvirkščiai.

Galūnių treniruotės

  1. Pradinė padėtis gulint ant nugaros. Viena koja sulenkta – kitą tiesią keliame aukštyn. Tuomet keičiame kojas – viena sulenkta, kitą tiesią keliame aukštyn.
  2. Pradinė padėtis gulint ant nugaros. Viena koja sulenkta, kitą sukame ratą ore, tarsi mintume dviračio pedalą. Tuomet sukeičiame kojas.
  3. Pradinė padėtis gulint ant nugaros. Rankos sunertos už pakaušio, alkūnės atviros, akys žiūri aukšyn, lėtai lenkiamės ir grįžtame į pradinę poziciją.
  4. Pradinė padėtis gulint ant pilvo. Galva nuleista žemyn, tačiau nepadėta ant kilimėlio ar grindų. Nosis nuo kilimėlio maždaug 0,5 Rankas tiesiame į priekį, lėtais judesiais rankos kilnojamos po vieną aukštyn – žemyn. Apatinė ranka nepasideda ant žemės. Svarbu įtempti sėdmenį, kad netraumuotumėte apatinės nugaros dalies.
  5. Pradinė padėtis gulint ant pilvo. Galva nuleista žemyn, tačiau nepadėta ant kilimėlio ar grindų. Nosis nuo kilimėlio maždaug 0,5 Rankos priekyje, sulenktos per alkūnes, tačiau pirštų galiukai virš galvos liečiasi. Lengvu judesiu atvesti rankas prie šonų ir grąžinti į pradinę padėtį. Svarbu įtempti sėdmenį, kad netraumuotumėte apatinės nugaros dalies.
  6. Pradinė padėtis gulint ant pilvo. Galva nuleista žemyn, tačiau nepadėta ant kilimėlio ar grindų. Nosis nuo kilimėlio maždaug 0,5 Rankos priekyje, sulenktos per alkūnes, rankos sunertos už pakaušio. Lėtai keliame visą krūtininę dalį aukštyn ir grįžtame į pradinę padėtį. Svarbu įtempti sėdmenį, kad netraumuotumėte apatinės nugaros dalies.
  7. Pradinė padėtis gulint ant pilvo. Galva nuleista žemyn, kakta padėta ant sunertų rankų. Įtempiame sėdmenis ir kilstelime po vieną koją aukštyn.
  8. Pradinė padėtis gulint ant pilvo. Galva nuleista žemyn, kakta padėta ant sunertų rankų. Įtempiame sėdmenis ir keliame abi kojas aukštyn.
  9. Pradinė padėtis stovint. Atsitraukiame rankas nuo liemens į šonus ir lėtu, lengvu judesiu „plasnojame“. Judesys labai mažas – aukštyn, žemyn.
  10. Pradinė padėtis stovint. Lengvai tūpiamės žemyn, tuo pačiu metu lėtai keliame rankas aukštyn. Delnai atsukti vienas į kitą. Atsistojant – rankos nusileidžia.
  11. Pradinė padėtis stovint. Sulenkiame ranką per alkūnės sąnarį ir vedame ranką prie priešingos kojos sulenkto kelio (jis tuo metu kyla aukštyn). Paliečiame kelį su alkūne, grįžtame į pradinę padėtį ir tą patį kartojame su kita puse.

Pratimai sėdint

  1. Pradinė padėtis sėdint, nugara tiesi, kojos sulenktos 90 lapsnių kampu. Tesios rankos kyla aukšyn, stengiamės neišriesti nugaros. Grįžtame į pradinę padėtį ir kartojame.
  2. Pradinė padėtis sėdint, nugara tiesi, kojos sulenktos 90 lapsnių kampu. Tiesios rankos kyla aukštyn ir tuomet tarsi po vieną ranką stumiame save aukštyn – dubuo lieka vietoje, judesys per liemenį.
  3. Pradinė padėtis sėdint, nugara tiesi, kojos sulenktos 90 lapsnių kampu. Rankos tiesios, sunertos virš galvos, lėtu judesiu leidžiamės žemyn. Stengiamės neišgaubti nugaros, nugara tiesi viso pratimo metu.
  4. Pradinė padėtis sėdint, nugara tiesi, kojos sulenktos 90 lapsnių kampu. Rankos ištiestos priešais, stumiame nugarą tolyn „išgaubiame“. Grįžtame į pradinę padėtį ir kartojame.
  5. Pradinė padėtis sėdint, nugara tiesi, kojos sulenktos 90 lapsnių kampu. Rankos sunertos už nugaros, stumiame krūtinę į priekį. Grįžtame į pradinę padėtį ir kartojame.
  6. Pradinė padėtis sėdint, nugara tiesi, kojos sulenktos 90 lapsnių kampu. Ant kėdės atlošo vieną ranką uždedame, kita ranka lieka priekyje. Grįžtame į pradinę padėtį ir keičiame pusę.
  7. Pradinė padėtis sėdint, nugara tiesi, kojos tiesios. Lėtai, tiesiomis rankomis leidžiamės žemyn pasiekti kojų pirštus. Grįžtame į pradinę padėtį ir kartojame.
  8. Pradinė padėtis sėdint, nugara tiesi, kojos sulenktos 90 lapsnių kampu. Vieną ranką dedame ant juosmens, kitą ištiesiame – lenkiamės į priešingą pusę. Dubuo turi likti vietoje, judesys per liemenį. Grįžtame į pradinę padėtį ir keičiame pusę.
  9. Pradinė padėtis sėdint, nugara tiesi, kojos sulenktos 90 lapsnių kampu. Viena ranka kyla už nugaros aukšyn, kita už nugaros žemyn – suneriame rankas už nugaros. Jei rankos už nugaros viena kitos nepagauna – laikome tokioje padėtyje, kokioje jos tuo metu gali. Grįžtame į pradinę padėtį ir kartojame.
  10. Pradinė padėtis sėdint, nugara tiesi, kojos sulenktos 90 lapsnių kampu. Viena koja tiesi kyla aukštyn, ją pagauna priešinga ranka. Grįžtame į pradinę padėtį ir keičiame puses.
  11. Pradinė padėtis sėdint, nugara tiesi, kojos sulenktos 90 laipsnių kampu, tačiau pastatytos plačiai. Dedame vieną ranką žemyn, padedame delną ant žemės – priešinga keliame aukštyn. Grįžtame į pradinę padėtį ir keičiame puses.
  12. Pradinė padėtis sėdint, nugara tiesi, kojos sulenktos 90 laipsnių kampu. Stipriai triname delnus, jiems įkaitus uždedame ant akių. Pašildome akis. Tuomet atitraukiame rankas, stipriai užsimerkiame – atsimerkiame. Pažiūrime toli, arti. Kelis kart pakartojame užduotis. Tuomet sukame akis ratu, galime pakelti akis į lubas, grindis, į šonus. PRIMENU, kad juda ne galva, o tik akys.

ATLIEKANT BET KOKIUS PRATIMUS SVARBIAUSIA YRA KVĖPAVIMAS IR TAISYKLINGA PRATIMO ATLIKIMO TECHNIKA. ATSIMINKITE, TEISINGAI KVĖPUOJATE, KAI SUNKIAUSIU PRATIMO MOMENTU IŠKVEPIATE ORĄ, LENGVIAUSIU – ĮKVEPIATE.

Geras pavyzdys – gulite ant nugaros, darote atsilenkimą, įkvepiate – lenkiantis iškvepiate.

Jūs būsit laikomas pasveikusiu  po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei ligos simptomai išnyko ir jūs nebekarščiuosite ne mažiau kaip 3d., nevartodamas antipiretikų. Jei ligos simptomai išnyks po dešimtos ligos dienos, izoliacija gali būti nutraukta po simptomų išnykimo praėjus ne mažiau kaip 3 dienoms.

 

Šaltiniai

https://styrdadokument.regionhalland.se/docs/A07DC0EE-5B60-493C-83A3-EA775FD3C635.docx?hash=1597798980

https://www.cdc.gov/coronavirus/2019-ncov/downloads/sick-with-2019-ncov-fact-sheet.pdf

https://www.nhs.uk/conditions/coronavirus-covid-19/self-isolation-and-treatment/how-to-treat-symptoms-at-home/

https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/coronavirus/in-depth/treating-covid-19-at-home/art-20483273

https://en.wikipedia.org/wiki/Treatment_and_management_of_COVID-19

 

Kitos naujienos